Patalpų vėdinimas tai nuolatinis procesas, kurio metu patalpų oras šalinamas į lauką ir į jo vietą tiekiamas lauko oras. Kitaip tariant vėdinimas tai nuolatinė lauko ir patalpų oro apykaita.
Rekuperacija, (lot. recuperatio – atgavimas, grąžinimas), technologiniam procesui vartojamos medžiagos arba energijos dalies grąžinimas pakartotiniam vartojimui. Šio proceso metu, kažkokios energijos ar medžiagos atskyrimas ir sugrąžinimas iš vieno nešiotojo kitam, vyksta iškarto. Vėdinimui skirtuose prietaisuose vadinamuose rekuperatoriais, tą energijos atskyrimą ir gražinimą pakartotiniam vartojimui, atlieka jų viduje esantis specialus įrenginys, kuris vadinasi – šilumokaitis. O ta energija, kurią šilumokaitis atskiria ir grąžina, yra šilumos energija.
Jeigu apie rekuperacijos procesą patalpų vėdinimo prietaisuose paprasčiau – rekuperacija, tai temperatūros mainai tarp iš patalpų šalinamo į patalpas tiekiamo oro srautų. Tai yra iš patalpų išeinantis oras ne tik perduoda savo temperatūrą į patalpas tiekiamam, bet ir į patalpas tiekiamas lauko oras savo temperatūrą atiduoda šalinamam orui. Ir šį temperatūros mainų procesą atlieka ne visas rekuperatorius, o tik vienas jame esantis įrengimas, – šilumokaitis.
Sandariame name įrengiama vėdinimo sistema. Vėdinimo sistema ne tik tinkamai vėdina patalpas, bet ir palaiko tinkamą drėgmę jose, bei per šalčius saugo patalpų šilumą. Kuomet rudenį, žiemą ir pavasarį už lango būna šalta, veikiantys vėdinimo prietaisai nepučia šalto lauko oro, ir saugo patalpų viduje esančią oro temperatūrą. Siekiant sujungti ir suderinti ventiliatorių ir šilumą grąžinančių įrengimų sąveiką, ir buvo sukurti prietaisai vadinami rekuperatoriais, o jų viduje patalpinti elektriniai ventiliatoriai užtikriną patalpų vėdinimą bei šilumokaitis užtikrina tiekiamo ir šalinamo oro srautų temperatūros mainų procesą.